Lietuvoje jau turime tūkstančius smulkių elektros gamintojų, įsirengusių elektros energijos kaupiklius. Didelė jų dalis įrengta pasinaudojus valstybės parama. Tačiau retas įsirengęs kaupiklį namų ūkyje pagalvoja, kad galima sukurti kur kas didesnę vertę nei šiuo metu. Jei baterija kraunama ir iškraunama tik atsižvelgiant į saulės elektrinės pagaminamą energiją bei namų vartojimą, nemaža kaupiklio galimybių dalis taip ir lieka neišnaudota.
Vasaros mėnesiais, pasirodžius ryto saulei, kaupiklis pradeda krautis, iki pietų prisipildo, o vakare sukauptą energiją atiduoda namo reikmėms. Taip galima vartoti mažiau elektros iš tinklo ir, priklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo, sumažinti naudojimosi tinklais išlaidas. Tačiau kaupiklis nereaguoja, kada elektros sistemoje energijos trūksta, kada jos per daug ir kada energijos kaina rinkoje kyla. Žiemą, kai saulės elektrinės pagamina mažai energijos, dalis tokių kaupiklių apskritai beveik neveikia.
Neišnaudotas milijonų eurų potencialas
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius viešame „Facebook“ įraše skaičiuoja, kad Lietuvoje jau prijungtų smulkių kaupiklių neišnaudotas teorinis pajamų potencialas galėtų siekti net 45–50 mln. eurų per metus. Žinoma, tai nėra suma, kurią būtų galima paprasčiausiai padalyti kaupiklių savininkams.„Nord Pool“ ir „Clean Horizon“ skelbiamas kaupimo indeksas parodo, koks galėtų būti optimaliai rinkose valdomos baterijos bendrųjų pajamų potencialas. Realią grąžą mažintų telkėjo atlygis, energijos nuostoliai, baterijos dėvėjimasis, tinklo mokesčiai ir techniniai apribojimai. Vis dėlto skirtumas tarp dabartinio kaupiklių naudojimo ir galimų pajamų rodo, kad problema verta dėmesio.
Sprendimas – kaupiklių sujungimas į virtualią elektrinę
Vienas realiausių sprendimų – daugelį mažų elektros energijos kaupiklių sujungti į virtualią elektrinę. Ją galėtų valdyti telkėjas, dar vadinamas agregatoriumi. Tai įmonė, kuri daugelį smulkių kaupiklių nuotoliniu būdu valdo kaip vieną didesnį įrenginį. Kaupikliai būtų koordinuotai kraunami, kai elektros pasiūla didelė ir kaina maža, o iškraunami brangesnėmis valandomis arba tada, kai sistemai reikia balansavimo. Gautos pajamos būtų dalijamos telkėjui ir kaupiklių savininkams.
„Litgrid“ jau 2025 metais skelbė apie virtualios elektrinės įtraukimą į balansavimo rinką. Todėl toks telkimo modelis Lietuvoje nebėra teorinis. Vis dėlto, norint taip panaudoti namų ūkių kaupiklius, dar reikia aiškių sutarčių, tinkamų apskaitos ir tarifų taisyklių, suderinamos įrangos bei paprasto būdo perduoti kaupiklio valdymą telkėjui.
Apie ateities galimybes būtina pagalvoti dar prieš įsirengiant
Kaupiklio vertę lemia ne vien jo talpa ar kaina, bet ir technologinis lankstumas. Jei įranga pasirinkta netinkamai, ateityje prijungti ją prie išmaniųjų valdymo sistemų ar telkėjo tinklo gali būti tiesiog neįmanoma. Todėl apie šias galimybes būtina pagalvoti dar prieš įsirengiant sistemą. Tad jei planuojate įsirengti elektros energijos kaupiklį, pasitarkite su PINUS LT specialistais, kad jūsų pasirinktas sprendimas būtų paruoštas ne tik šiandienos, bet ir ateities iššūkiams.